Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Transportas ir logistika>Keleivių vežimo organizavimas tolimaisiais maršrutais UAB "Toks"
   
   
   
4
naudingas +4 / nenaudingas 0

Keleivių vežimo organizavimas tolimaisiais maršrutais UAB "Toks"

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677787980818283848586878889909192939495969798
Aprašymas

Įvadas. Aprašymo skyrius. UAB "Toks" pristatymas. Keleivių vežimo rodiklių dinamika. UAB "Toks" bendradarbiavimas su tarptautinėmis vežimo organizacijomis. Tiriamoji dalis. Transporto priemonės tiriamuosiuose maršrutuose. Tarptautinių autobusų klasifikavimas. Keleivinių maršrutų pristatymas. Vilnius - Varšuva – Vilnius. Vilnius - Gdanskas – Vilnius. Vilnius - Kaliningradas – Vilnius. Vilnius - Talinas – Vilnius. Palanga – Vilnius -Palanga. Keleivių srautų tyrimo metodai taikomi UAB "Toks". Keleivių paslaugų kiekybiniai rodikliai. Skaičiavimo skyrius. Transporto priemonių eismo rodikliai maršrutuose. Transporto priemonių paklausa. Transporto priemonių ridos rodikliai. Vairuotojų skaičius. Gamybinis planas. Darbo organizavimo skyrius. Maršrutų organizavimo principai. Autobusų stočių veikla. Dokumentacijos ruošimas maršrutui. Draudimas. Eismo tvarkaraščiai. Žmonių saugos ir gamtos saugos skyrius. Darbo ir poilsio organizavimas darbuotojams. Vairuotojų sauga darbe. Gamtos sauga. Ekonominio pagrindimo skyrius. Vežimų išlaidos, savikainos kalkuliacija. Finansiniai rodikliai. Išvados ir rekomendacijos. Anotacija.

Ištrauka

Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis. Jis tiesiogiai įtakoja šalies ekonominį augimą per tarptautinę ir vidaus prekybą, turizmą, taip pat prisideda įgyvendinant laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principus.
Nuo 1996 m. Lietuvos transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis didėjo ir 2002 m. sudarė 8,8 proc. Sektoriuje dirbo apie 81100 žmonių, kurie sudarė 5,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.
Lietuvos kelių tinklą (įskaitant ir miestų gatves) sudaro 77,2 tūkst. kilometrai. Iš jų - 21,3 tūkst. km yra valstybinės reikšmės keliai ir 12,0 tūkst. km kelių su patobulinta danga. Valstybinių kelių tinklo tankumas 2003 m. pradžioje tūkstančiui gyventojų buvo 5,8 km, o tūkstančiui kv. km - 326 km. Neatsiejamą kelių tinklo dalį sudaro 1447 tiltai ir viadukai, iš kurių 28 yra mediniai. Šešiems svarbiausiems Lietuvos keliams Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komitetas suteikė E kelių kategoriją.
2002 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įregistruota 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių apie 1,1 mln. individualių lengvųjų automobilių (nuo 1996 m. jų skaičius išaugo 1,5 karto), 110 tūkst. krovininių automobilių ir 15 tūkst. Autobusų. 2002 m. pabaigoje vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais licencijas turėjo 726 vežėjai, o licencijos, suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išduotos 3491 vežėjui. Šiuo metu kelių transportu vežama 97,8 proc. visų keleivių ir 56,7 proc. visų krovinių. 2001 m. Apie 80 proc. tarptautinių vežimų buvo vykdomi multimodaliniais transporto koridoriais, o šie vežimai Via Baltica automagistrale (I-uoju multimodaliniu koridoriumi), palyginti su 1996 m., išaugo 1,9 karto ir pasiekė 8,3 mln. tonų.
Didėjant transporto priemonių parkui, nuolat auga eismo intensyvumas, kuris pagrindiniuose Lietuvos keliuose per pastaruosius metus padidėjo 23 proc., ir atskiruose ruožuose pasiekė 15 tūkst. autotransporto priemonių per parą. Tuo pat metu padidėjo automobilių važiavimo greičiai, padidėjo automobilių svoris ir ašies apkrovos. Iškilo rimtos transporto kamščių problemos, sukeltos tiek dėl privačių automobilių skaičiaus padidėjimo, tiek dėl išaugusių tranzito apimčių.
Siekiant visų Lietuvos regionų ekonominės plėtros, turizmo vystymo ir patogaus visuomenės susisiekimo su tarptautinės reikšmės keliais, yra svarbi regioninės transporto infrastruktūros plėtra. Viena iš pagrindinių tobulinimo priemonių - žvyrkelių asfaltavimas. Šios priemonės pagrindiniai tikslai yra pagerinti eismo sąlygas, sumažinant avaringumą rajoniniuose keliuose, įtakoti atskirų rajonų vystymąsi, gerinant gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, tobulinant susisiekimą tarp žemės ūkio ir administracinių centrų bei turizmo objektų, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje prasidėjo radikalūs pokyčiai visose gyvenimo srityse. Įvykę politiniai ir socialiniai pokyčiai, rinkos ekonomikos formavimas pakeitė susisiekimo sistemų pagrindus. Plečiantis ekonominiams, ryšiams keičiasi keleivių kelionių bendrieji ypatumai. Pasikeitė įmonių priklausomybė ir keleivius aptarnaujančių įmonių santykis transporto sistemoje.
Keleivinis transportas per visą savo gyvavimą turėjo labai didelę reikšmę įvairių šalių gyventojams, ir nepaisant istorijos vingių išlaikė tą svarbą ir aktualumą iki šių dienų, išlikdamas viena pagrindinių priemonių tenkinanti gyventojų transportinius poreikius.
Augant bendriems ekonominiams rodikliams, augs ir transporto paslaugų plėtra. Remiantis statistiniais duomenimis, tikimasi, kad labiausiai padidės pervežimai keliais. Taip pat laukiamas spartus automobalizacijos lygio augimas ir lengvųjų automobilių panaudojimo darbui, poilsiui didėjimas. Keleivinio transporto rinka valdoma nepakankamai, o tai sudaronevienodas veiklos sąlygas skirtingų nuosavybėsformų vežėjams.
Šalies planas ir tarptautinio keleivinio transporto tinklas yra glaudžiai susiję ir daro įtaką vienas kito formavimui bei efektyvumui. Šiuo metu šalyje transporto tinklas nėra visiškai suformuotas, o tai sukelia tam tikrų nepatogumų tiek šalies vežėjams, tiek gyventojams. Privačių autobusų tinklas formuojamas be aiškios maršrutinės schemos, jų veikla nekoordinuojama su municipalinių vežėjų darbu, dėl ko kyla daug nesutarimų ir konfliktų, kurių pasekmė atsiliepia šalies gyventojams.
Kaip plėtoti transportą šalyje, sprendžia mokslas - transporto politika. Transporto politikos tikslas - analizuoti, kaip plėtota transporto sistema sovietų sąjungos laikais ir kaip laisvoje Lietuvoje. Mokslininkai turi numatyti investicijų šaltinius, įtaką visuomenės gerovei ir jo ekologines pasekmes, kaip taupyti kurą ir nekenkti gamtai. Transporto politikos mūsų šalyje tikslas, kad šalies ūkyje būtų reikiamai išplėtotos šiuolaikinio transporto šakos.
Šis diplominis projektas remiasi baigiamosios praktikos metu surinkta medžiaga.Praktika UAB "Tolimojo keleivinio transporto kompanija" truko 3 savaites.Praktikos metu buvo susipažinta su įmonės valdymo sistema,technine baze,tansporto priemonių parko struktūra,dokumentacija,reikalinga maršruto atidarymui,buvo atlikti keleivių srautų tyrimai.
Diplominiame projekte išanalizuota esama padėtis penkiuose tarptautinio susisiekimo maršrutuose,apskaičiuoti finansiniai ir techniniai-ekonominiai rodikliai,pateiktos rekomendacijos kaip pagerinti įmonės veiklą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-04
DalykasTransporto ir logistikos diplominis darbas
KategorijaTransportas ir logistika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis95 puslapiai 
Literatūros šaltiniai19
Dydis768.53 KB
AutoriusKeL
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Turbienė
Švietimo institucijaVilniaus verslo kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Keleiviu vezimo organizavimas tolimaisiais marsrutais UAB Toks [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 95 puslapiai 
  • Vilniaus verslo kolegija / 3 Klasė/kursas
  • J. Turbienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+4
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą