Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Transportas ir logistika>Lietuvos transporto plėtros pagrindinės kryptys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos transporto plėtros pagrindinės kryptys

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos transporto plėtros tikslai. Svarbiausios transporto politikos priemonės. Svarbiausieji Lietuvos transporto sektoriaus plėtros rodikliai ir prognozės. Kelių transporto modernizavimas ir plėtra. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų. Geležinkelių transportas. Plėtros strategija. Priemonės, numatomos įdiegti iki 2006 metų. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų. Vandens transporto plėtra. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2006 metų. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų. Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų. Oro transporto plėtra. Priemonės laikotarpiui iki 2006 metų. Priemonės laikotarpiui iki 2013 metų. Priemonės laikotarpiui iki 2025 metų. Išvados.

Ištrauka

Dabartiniu metu Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategija yra tik atskirais fragmentais įtraukta į ilgalaikę Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategiją, kuriai Lietuvos Vyriausybė pritarė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853. Šis dokumentas iš esmės negali būti laikomas oficialiu transporto plėtros strategijos dokumentu, nes Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategijoje yra išsamiau pateikti tik atskirų transporto rūšių plėtros strateginiai tikslai ir priemonės. Tuo tarpu, vienos svarbiausių naujų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos transporto politikos krypčių yra siekimas stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Kalbant apie keleivių vežimus tai būtų "vieno bilieto" koncepcijos diegimas, kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių transporto rūšių paslaugomis. Krovinių vežimo srityje strategijoje svarbus dėmesys yra skiriamas intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą labai svarbus yra modernių logistikos centrų – "krovinių kaimelių" arba tiesiog transporto centrų kūrimas ir jų integravimas į kontinentinėje Europoje ir Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą. Naujoje ilgalaikėje Lietuvos transporto strategijoje išanalizuotos naujos kartos logistikos centrų ("krovinių kaimelių") steigimosi ilgalaikės plėtotės perspektyvos. Pagaliau, strategijoje yra akcentuojama intermodalinė sąveika plėtojant Lietuvos transporto infrastruktūrą. Kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra turi būti modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai galėtų naudoti efektyvias transportavimo technologijas bei procesus ir kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, taip pat jų derama sąveika su kaimyninių valstybių (ypač ES šalių narių) transporto sistemomis.
Oro transporto vaidmuo pasaulinėje keleivių ir krovinių vežimo rinkoje nuolatos didėja. Tai labai sparčiai besivystanti transporto rūšis. Kasmetinės investicijos į oro transporto infrastruktūrą skaičiuojamos milijardais JAV dolerių.
XX amžiaus paskutiniai dešimtmečiai pasižymi ypač sparčiais oro transporto vežimų augimo, oro uostų statybos ir modernizacijos procesais. Kasdien Lietuvos oro transporto sektorius vis labiau integruojasi į Vakarų Europos šalių transporto sistemą. Tam svarbų poveikį turi viso šalies ūkio transformavimas, atskirų jos šakų struktūriniai pokyčiai, orientuojantis į pasaulinę rinką. Lietuva pripažįsta tarptautinius susitarimus dėl transporto priemonių, vykdančių visų rūšių vežimus, darbo organizavimo pagal Tarptautinius darbo organizavimo principus.
Geležinkeliai yra viena iš sausumos transporto šakų, galinti sėkmingai vežti didelius krovinių srautus dideliais nuotoliais. Taip pat ji yra ekonomiška, saugi ir ekologiškai švari transporto šaka. Geležinkelio transportu galima vežti labai įvairaus spektro krovinius: nuo smulkių supakuotų prekių, sukrautų ant padėklų arba konteineriuose, iki suverstinų ir biriųjų krovinių vežimo krovininiais vagonais arba skystųjų krovinių – cisternomis. Specialiai pagal krovinių fizines ir chemines savybes pritaikytos transporto priemonės užtikrina krovinių saugumą ir prekinės būklės išlaikymą vežimo, krovos ir su ja susijusių procedūrų metu. Visi šie privalumai geležinkelių transportą daro prioritetiniu gabenant krovinius sausuma daugelyje pasaulio regionų.
Pagrindinė geležinkelių transporto problema – lankstumo, galimybės aprūpinti klientus "nuo durų iki durų" stoka. Šiuo atžvilgiu yra nusileidžiama kelių transportui. Tai lemia vis mažėjančius krovinių pervežimus geležinkeliais ir didėjantį automobilių kelių apkrovimą sunkiasvoriais sunkvežimiais. Tiek Vakarų, tiek ir Centrinėje bei Rytų Europoje dėl to padidėja avaringumas, aplinkos tarša, triukšmas. Europos Sąjungos šalys susirūpino šiuo neigiamu reiškiniu. Todėl daugelis ES pastangų yra nukreiptos į geležinkelių transporto atgaivinimą ir naujo potencialo jam suteikimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-27
DalykasTransporto ir logistikos kursinis darbas
KategorijaTransportas ir logistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai32
Dydis49.77 KB
AutoriusAleksej
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasI. Meidutė
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos transporto pletros pagrindines kryptys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 1 Klasė/kursas
  • I. Meidutė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą