Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Transportas ir logistika>Etilo spirito naudojimo varikliuose privalumai ir gamybos apimtys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Etilo spirito naudojimo varikliuose privalumai ir gamybos apimtys

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Etilo spirito naudojimo varikliuose privalumai ir gamybos apimtys. Etilo spirito gamybos ir jo naudojimo varikliuose perspektyvos Lietuvoje. Benzino ir etilo spirito mišiniais veikiančio variklio darbo ir deginių emisijos rodiklių analizė. Literatūros apžvalgos išvados. Darbo tikslas ir uždaviniai. Analitinė dalis. Variklio šiluminis skaičiavimas. Įsiurbimo procesas. Suslėgimo procesas. Degimo procesas. Specifinių šilumų nustatymas. Projektiniai skaičiavimai. Variklio indikatorinių ir efektyviųjų rodiklių nustatymas. Variklio vardinių dydžių skaičiavimas. Variklio cilindrų skaičiaus, stūmoklio eigos ir cilindro skersmens nustatymas. Konstrukcinė dalis. Benzininio variklio degalų išpurškimo purkštuko kai kurių parametrų nustatymas. Kuro purkštuko pralaidumo ir išpurškimo laiko per vieną ciklą nustatymas. Purkštuko apvijos srovės stiprio nustatymas. Rezultatų vertinimas. Ekonominiai skaičiavimai. Išvados ir rekomendacijos.

Ištrauka

Autotransporto masiškumas ir nuolat didėjantys transporto priemonių srautai Lietuvoje, verčia laikyti juos vienu svarbiausiu aplinkos kokybę lemiančių veiksnių. Nors ir sunkios ekonominės sąlygos, automobilių nuo 1990 iki 2005 padidėjo nuo 667343 iki 1477071.[1] Lietuvoje 1987 m. 1000-čiui gyventojų teko apie 100 automobilių, 1996m.-152,1999m.-265, 2005 m.-450.[2] Tam didelės įtakos turėjo geras automagistralių bei kelių tinklas ir dalies Lietuvos gyventojų geresnė materialinė padėtis.Tačiau gatvių ir kelių tinklo pastaraisiais metais labai atsilieka nuo automobilių skaičiaus. Labiausiai automobilizuojasi didieji Lietuvos miestai,kur automobilio eksploatavimo sąlygos nuolat blogėja ir jie perkrauti transportu.83% viso antžeminio transporto priemonių sudaro lengvieji automobiliai.1995m.automobilių skaičius stabilizavosi, nes daug buvusios TSRS gamybos automobiliai buvo keičiami vakarietiškais arba jie neatitikdavo reikiamos techninės būklės reikalavimų ir buvo draudžiama juos eksploatuoti.
Dauguma įsigyjamų Vakarų ir tolimųjų rytų automobilių yra 5-15metų senumo, jų techninė būklė neretai tik patenkinama,varikliai sunaudoja daugiau kuro, jį blogiau sudegina, o dėl didėjančios deginių koncentracijos oras užteršiamas iki neleistinų ribų. Analizuojant transporto teršalų emisijas akivaizdu, kad bendra teršalų emisija didėja daugiausiai dėl individualaus transporto kiekio didėjimo. Mobilių teršimo šaltinių emisijos balanse autotransporto taršos šaltiniai sudarė 1990m.- 60%, 1996m-80%, 2004m.- 70%. [3]. Matyti kad užterštumas mažėja nes transporto technologijos naujėja, tačiau toks emisijos balansas vis tiek yra per ne lyg didelis.
Akivaizdu jog automobilių transportas, turėdamas svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, tuo pat metu tampa ir vienu iš didžiausiu aplinkos teršėju.
Automobilių įtaka aplinkai sudaro ingredientinis (medžiagomis,cheminiais junginiais) ir parametrinis (triukšmas, šiluma) aplinkos teršimas.Šiame darbe analizuojama ingredientinė automobilių tarša , kuri visų pirma pasireiškia kaip atmosferos oro tarša.
Teršiančios medžiagos į orą patenka iš trijų pagrindinių kanalų: išmetamojo vamzdžio-65%(visų automobilio sukeltų teršalų), variklio karterio dujos- 20%, angliavandeniliams garuojant karbiuratoriuje - 9%, degalų bake- 6%.Nustatyta, kad Lietuvoje su mobilių šaltinių išmetamosiomis dujomis į atmosfera patenka apie 90% anglies viendeginio, 70% angliavandenių, 70% azoto oksidų nuo bendros emisijos.
Autotransportas, palyginti su stacionariais objektais, turi tą trūkumą, kad čia susidarančias medžiagas,ypač neįrengus mašinose neutralizatorių, praktiškai neįmanoma sugaudyti ir jos visos išmetamos tiesiai į atmosferą.
Automobilių išmetamų teršalų apimtys priklauso nuo kelio rūšies, dangos konstrukcijos, automobilio tipo, naudojamų degalų kokybės ir kiekio, važiavimo rėžimo bei intensyvumo.
Be anglies dvideginio (CO2 ) ir vandens garų (H2O), deginiuose aptinkama apie 200 įvairių kitų junginių, kurių dauguma kenkia žmogaus sveikatai. Tai nevisiškai sudeginto kuro ar jo nedegių priemaišų komponentai bei jų junginiai. Pastarieji susidaro dėl sieros priemaišų, švino priedų degaluose ir kt. nevisiško degalų sudegimo ir šalutiniai degimo produktai lemia deginių nuodingumą. Jam įvertinti dažniausiai nustatomas šių teršalų kiekis: anglies viendeginio (CO), angliavandenilių (CH), azoto oksidų (NOx), sieros oksidų (S Ox), kietųjų detalių, švino junginių (Pb) ir benz(a)pireno (B(a)P). Viena iš šių teršalų susidarymo priežasčių – bloga degalų kokybė.Naudojant nekokybiškus degalus sutrinka variklio ciklas, o deginiuose padaugėja teršalų, susidarančių dėl nevisiško degalų sudegimo. Šalutinių degimo produktų kiekį deginiuose lemia sieros ir švino priemaišų kiekis degaluose.Pastaruoju metu šie fizikiniai cheminiai rodikliai naudojami įvertinti degalų ekologines savybes.
Benzino oktaniniam skaičiui padidinti naudojamas etilo skystis- tetraetilšvinas, į kurį įmaišyti organiniai bromo ir chloro junginiai. Etiliuotam benzinui sudegus variklyje susidaro įvairūs švino junginiai. Tuo būdu i atmosferą su deginiais patenka 25-27% švino, esančio etiliuotame benzine. Apie 40% šių nuodingų junginių yra mikroskopiškų dalelių pavidalo (mažesnė nei 5mikrometrų skersmens) jos ilgai išsilaiko ore ir patenka su įkvėptu oru, o kietosios dalelės, kurios patenka į kvėpavimo takus jos kaupiasi plaučiuose. Jos yra įvairiausių kvėpavimo takų ligų sukėlėjos. ES šalyse švino kiekis etiliuotame benzine ribojamas iki 0,15 g/l. Vietoj švino priedų benzino gamybai vis dažniau naudojamos įvairios naftos perdirbimų proceso benzininės frakcijos.
Pasaulinės naftos atsargos sparčiai mažėja. O kaip žinoma visi dabartiniai degalai pagrinde gaminami iš naftos produktų. Iki 1992 metų šios žaliavos buvo išgauta ir sunaudota apie 60 milijardų tonų,pagal tai kokiais kiekiais kasmet buvo sunaudojamos naftos buvo paskaičiuota jog žemėje esančiu naftos resursų užteks 60-100metų.Dabar šie skaičiai gerokai pasikeitė. Taip išaugus transporto priemonių skaičiui, išaugus pramonei,padidėjus žmonių poreikiams. Jei 2002 metais pasaulinėje naftos rinkoje per diena buvo išgaunama 78 milijonai bareliai naftos ir spėjama, kad 2015m.naftos per diena bus išgaunama 103 milijonai barelių per dieną.[4].Prognozuojama kad dar šiuolaikinės žmonių kartos gyvenime bus labai išeikvoti naftos ištekliai. Todėl vis intensyviau ieškoma atsinaujinančių žaliavų ir alternatyvių energijos šaltinių. Tokie šaltiniai tai aukštesnieji ir žemesnieji augalai, saulė energiją paverčiantys cheminių junginių energiją. Todėl visame pasaulyje ieškoma būdų augalų biomasei paversti kuru ir organinės sintezės metodais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-28
DalykasTransporto ir logistikos kursinis darbas
KategorijaTransportas ir logistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai13
Dydis904.41 KB
Autoriusjuste
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Etilo spirito naudojimo varikliuose privalumai ir gamybos apimtys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą